Naujienos

Du kartus per metus mūsų laikrodžiai pajuda iš karto valandą – kartą pirmyn, kartą atgal. Tačiau mūsų kūnas ir protas ne visada suspėja paskui šį pokytį. Laikrodžių persukimas, nors ir atrodo tik techninis veiksmas, gali turėti netikėtai stiprų poveikį mūsų miegui, emocinei pusiausvyrai ir bendram psichikos stabilumui.

„Mūsų vidinis biologinis laikrodis, dar vadinamas bioritmu, reguliuoja svarbius procesus organizme, tokius kaip miego ir būdravimo ritmą, hormonų lygį, kraujospūdį, kūno temperatūrą ir medžiagų apykaitą, – teigia Asmens sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Narbutienė. – Mūsų vidinis laikrodis priklauso nuo natūralios dienos šviesos ir persukus laiką vidinis laikas nebesutampa su išoriniu laiku.“

Kai vidinis laikrodis nesutampa su išoriniu: kaip laiko pokytis išderina miego ritmą

Pasak gydytojos, net nedideli laiko poslinkiai neigiamai veikia mūsų fizinę ir emocinę savijautą. „Visų pirma vasaros laikas daugeliui žmonių sukelia miego problemų, nes viena valanda nakties miego prarandama dėl laiko persukimo. Tai trikdo miego hormono melatonino išsiskyrimą ir sutrikdo miego ritmą“, – aiškina gydytoja.

Jos teigimu, mūsų kūnui reikia laiko prisitaikyti – tai gali užtrukti kelias dienas, bet kai kuriems žmonėms miego sutrikimai po laiko persukimo gali tęstis net iki dviejų savaičių. Žmonės jaučiasi pavargę, sunkiai užmiega ir dažniau prabunda naktį.

V. Narbutienė pastebi, kad žiemą, kai laikrodis persukamas viena valanda atgal, daugelis žmonių jaučia nuovargį, nors teoriškai žiemos laiku viena valanda nakties miego turėtų būti daugiau. Tai atsitinka dėl to, kad mūsų vidinis laikrodis nesutampa su dienos šviesos laiku ir organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo ritmo.

Jos teigimu, laiko persukimas ypač veikia vadinamąsias „pelėdas“ – žmones, kurie vėliau eina miegoti ir ryte sunkiau keliasi iš lovos: „Pavasarį „pelėdos“ ir toliau eina miegoti vėlai, bet turi keltis anksčiau, todėl jų miego deficitas kiekvieną dieną vis padidėja. Rudenį šis poveikis yra gerokai mažesnis, nes papildoma valanda sumažina miego deficitą.“

Gydytoja primena, kad 2025 metais Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų turėjo vienokių ar kitokių nusiskundimų po laiko persukimo. Dažniausiai minimi skundai buvo šie: nuovargis ir energijos trūkumas, sunkumas užmigti ir išsimiegoti, koncentracijos problemos, erzulys bei depresyvi nuotaika.

„Ypač neigiamą poveikį jautė vyresnio amžiaus (virš 60 metų) gyventojai, iš jų 28 procentai išsakė skundų, jaunuoliai mažiau – 20 procentų, moterys (31 proc.) nukentėjo dažniau nei vyrai (24 proc.). Beje, 16 procentų apklaustųjų po laiko persukimo bent kartą pavėlavo į darbą“, – pateikia faktų gydytoja.

Ką rodo tyrimai: mažesnis dėmesys, daugiau klaidų ir širdies ligų rizika

Tyrimų duomenys apie susikaupimo praradimą, medicinines klaidas, eismo įvykius ir širdies priepuolius.

Pasak gydytojos, prarasta arba įgyta valanda persukus laiką gali negrįžtamai sutrikdyti organizmo veiklą. Tai ne tiek aktualu perėjus prie žiemos laiko, kiek perėjus prie vasaros laiko.

„Pavasarį aušta pamažu vis anksčiau ir anksčiau ir ryte, prieš persukant laiką, jau būna šviesu. Po to, kai laikas keičiasi, daugelis žmonių staiga vėl pabunda tamsoje. Jei kūnas vis dar veikia nakties režimu, tai gali sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei medžiagų apykaitą“, – aiškina V. Narbutienė.

Psichiatrė  pateikia keletą tyrimų, kuriuose nagrinėjamas laiko keitimo poveikis pavasarį.

• Singapūro vadybos universiteto tyrėjai nustatė, kad po laiko pakeitimo darbuotojai yra mažiau susikaupę. Jie linkę dažniau naršyti internete, užuot sutelkę dėmesį į savo tikrąjį darbą.

• Kolorado universiteto tyrimas rodo, kad po laiko pakeitimo mirtinų eismo įvykių skaičius padidėja šešiais procentais.

• Taip pat padaugėja medicininių klaidų. Tai patvirtina Ročesteryje esančio Mayo klinikos Miego medicinos centro tyrimas. Per pirmąsias septynias dienas po laiko pakeitimo medicininių klaidų padaugėjo 18 procentų.

• Per pirmąsias septynias dienas po laiko pakeitimo širdies priepuolio rizika taip pat gali padidėti žmonėms, turintiems širdies sutrikimų. Prie tokios išvados priėjo Stokholmo Karolinska instituto Visuomenės sveikatos mokslų katedros tyrėjai savo tyrime. Jie šį poveikį priskiria trumpalaikiam miego trūkumui.

Laiko keitimas kelia grėsmę sveikatai – ką siūlo specialistai ir politikai

„Ilgalaikio miego deficito pasekmės gali būti išties sunkios. Tyrimai rodo, kad kenčia imuninė sistema ir atsparumas stresui, išauga padidėjusio kraujospūdžio, širdies aritmijų ir širdies nepakankamumo rizika. Žmonės, kurie neišsimiega pakankamai, blogiau maitinasi ir mažiau sportuoja“, – sako V. Narbutienė.

Gydytojos manymu, vienintelis būdas pašalinti laiko persukimo neigiamas pasekmes yra visiškai jo atsisakyti. Valstybių vyriausybės, Europos Sąjungos šalys svarsto apie laiko sukimo panaikinimą, bet vis dar nesutariama, kokį laiką – vasaros ar žiemos – palikti.

Ji pateikia  Vokietijos pavyzdį. Vokietijos vyriausybė iki šiol pasisakė už vasaros laiko įvedimą ištisus metus, bet gydytojai, ypač miego medicinos specialistai, pasisako už žiemos laiko įvedimą. Jų argumentas: jei vasaros laikas būtų nuolatinis, vakarais būtų per šviesu, o rytais – per tamsu. Kuo toliau į šiaurę Vokietijoje, tuo vėliau tekėtų saulė. Rezultatas: žmonės vakare labiau pavargsta, bet vis tiek turi anksti keltis ryte. Tai reikštų tikrą miego trūkumą.

Pasak V. Narbutienės, ilgalaikio vasaros laiko pasekmės gali būti ypač neigiamos vaikams ir jaunimui. Todėl mokytojų asociacija aiškiai pasisako prieš  perėjimą prie nuolatinio vasaros laiko. Jie baiminasi ne tik miego problemų, mokymosi sutrikimų, susikaupimo problemų ir mokinių depresijos, bet ir padidėjusios nelaimingų atsitikimų rizikos, jei vaikai du mėnesius keliaus į mokyklą tamsoje.

Kaip pasiruošti laiko pokyčiui: 5 žingsniai geram miegui

Kad laiko keitimas kuo mažiau sutrikdytų jūsų miegą ir kad dienomis jaustumėtės žvalūs, V. Narbutienė siūlo keletą paprastų priemonių.

• Ankstyvas prisitaikymas: pradėkite lėtai koreguoti miego ritmą kelias dienas prieš laiko keitimą. Eikite miegoti šiek tiek anksčiau arba vėliau, priklausomai nuo to, ar laikrodžiai pasukami į priekį, ar atgal. Tai suteikia jūsų kūnui laiko palaipsniui prisitaikyti prie naujo ritmo.

• Šviesa – geriausias pagalbininkas: dienos šviesa daro didelę įtaką jūsų bioritmui. Ypač tamsiuoju metų laiku svarbu gauti kuo daugiau natūralios šviesos dienos metu. Todėl dažniau planuokite pasivaikščiojimus ar veiklas lauke.

• Venkite sunkaus maisto prieš miegą: pilnas skrandis gali apsunkinti užmigimą ir sumažinti miego kokybę. Todėl prieš pat miegą rinkitės lengviau virškinamus patiekalus.

• Naudokitės skaitmeniniais asistentais: dabar yra daugybė programėlių , su kuriomis galite pagerinti miegą ir sumažinti stresą, pavyzdžiui, nemokama programėlė CBT-I Coach.

• Reguliarumo palaikymas: nors savaitgalį gali kilti pagunda pamiegoti ilgiau, stenkitės išlaikyti nuoseklų miego grafiką. Tai reiškia, kad, jei įmanoma, kiekvieną dieną reikėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.

„Laiko keitimas sutrikdo ne tik mūsų kasdienybę, bet ir mūsų sveikatą. Palaikykime gerą miego higieną ir įtraukime kuo daugiau dienos šviesos į savo kasdienybę, kad laiko persukimas būtų kuo sklandesnis“, – sako V. Narbutienė.